Naujas svetainės veidas ir kūnas
2014-10-16

Šiandien, po pusės metų kūrybinių ir techninių kančių, mūsų svetainė pakeitė savo veidą ir kūną. Tikimės, kad ji yra ir (ar) taps jums  visiems sava. Didelis dėkui Tammi kolektyvui ir Mantui asmeniškai už kantrybę ir geranoriškumą einant kartu ne visada lengviausiu keliu.

 

 

Atsinaujinimų įkvėpimo šaltinis - Aukso pjūvis

šaltinis: www.wikipedia.lt

Fi (angl. Phi), kitaip aukso pjūvis arba dieviškoji proporcija – skaičius, kurio reikšmė apytiksliai lygi 1,618.

Dauguma žmonių tą proporciją renkasi tarpe kitų todėl, kad ji jiems - graži.
Graikai ją pastebėjo.
Menininkai ją žino.
Apskaičiuoti moka matematikai.
Graži - nes amžina.

 

 

Amerikiečių matematikas Markas Baras graikų kalbos raidę Fi panaudojo aukso pjūviui išreikšti, pavartodamas savo skulptūrose aukso pjūvį taikiusio graikų skulptoriaus Fidijo vardo pirmąją raidę.

Pastaraisiais šimtmečiais dauguma žmonių manė, kad skaičius Fi, geriau žinomas kaip dieviška proporcija arba aukso pjūvis, proporcijų atžvilgiu yra balanso ir grožio standartas. Fi reikšmė – 1,618033988… arba riba, link kurios krypsta bet kurių dviejų Fibonačio sekos elementų proporcija. 1202 metais Leonardas Fibonači suformulavo uždavinį apie triušių dauginimąsi. Uždavinio pradžioje turime triušiukų porelę, kuri atsives po porą jauniklių kas mėnesį. Kiekviena jauniklių pora, sulaukusi dviejų mėnesių, atsiveda jauniklių porelę ir t. t. Taigi antro mėnesio gale mes jau turime 2 poras, t. y. 1 pora (senoji porelė) + 1 pora (jaunoji porelė) = 2 poros. Trečio mėnesio gale – 3 poros: senoji pora susilauks dar porą triušiukų. Ketvirto mėnesio gale – 5 poros: senoji susilauks dar porelės, bet ir jaunoji jau galės atsivesti triušiukų. Taigi jau turime penkias triušiukų poreles. Tęsiant skaičiavimus, galima suskaičiuoti, kiek bus porelių pasibaigus pirmiems metams – 144.

Taigi galima būtų užrašyti kiekvieno mėnesio triušių skaičių progresija: 1, 1, 2, 3, 5, 8, 13, 21, 34, 55, 89, 144,… Ši skaičių seka, kurioje kiekvienas skaičius yra prieš tai einančių dviejų skaičių suma, yra vadinama Fibonačio skaičių seka. Gretimų skaičių santykis, t. y. antrąjį skaičių padalinus iš pirmojo, yra apytiksliai lygus 1,618 arba skaičiui Fi.

Šis skaičius yra naudojamas meno darbuose, pavyzdžiui, Leonardui da Vinčiui irgi buvo žinoma ši proporcija, tai galima įžvelgti jo darbuose „Vitruvijaus žmogus“ arba „Mona Liza“. Taip pat jį galima aptikti žmogaus kūne, nagrinėjant kaulų struktūros proporcijas. Pavyzdžiui, išmatavus atstumą nuo viršugalvio iki grindų ir nuo bambos iki grindų, pamatysime, kad šių skaičių santykis yra lygus skaičiui fi. Tokį pat atsakymą gausime, išmatavę atstumą nuo peties iki pirštukų ir padalinę jį iš atstumo, kurį rasime, išmatavę atstumą nuo alkūnės iki pirštų galiukų. Suskaičiavę atstumus nuo klubų iki grindų ir nuo kelio iki grindų, rasime, jog šių atstumų santykis taip pat bus lygus skaičiui fi ir t. t. Muzika yra paremta 8 natų oktava, o pianine tai atspindi 8 balti ir 5 juodi klavišai (iš viso 13). Gamtoje šį skaičių galima atrasti įvairiais pavidalais. Jis akivaizdžiai matosi tiek ramunės žiedlapiuose, tiek DNR grandinėje. Šį skaičių galima taip pat pastebėti penkiakampėje žvaigždėje. Jos linijos susikirtimo taške pasidalija į dvi atkarpas, kurių santykis atitinka skaičių fi. Taigi šį skaičių galima aptikti daug kur mūsų Visatoje.

1876 m. estetikos srityje atliktas intriguojantis eksperimentas. Daugybės atsitiktinai pasirinktų žmonių buvo paprašyta estetiškai įvertinti skirtingų matmenų stačiakampius. Daugiau nei 75 procentai žmonių pasirinko vienodus tam tikrų matmenų stačiakampius. Kokia tokio pasirinkimo priežastis? Eksperimentą atliko Fečneris (1970 m, Huntley), norėdamas patikrinti Leonardo da Vinčio hipotezę, jog aukso proporcijas atspindintys matmenys yra patraukliausi žmogaus akiai. Eksperimentas patvirtino jo mintį: pirmiausiai buvo pasirinkti „auksiniai“ stačiakampiai.

Nėra išlikusių graikų architektų žymiausių šventyklų ir pastatų (tokių kaip Panteonas) projektų duomenų. Todėl mes nežinome, ar savo architektūriniuose projektuose jie sąmoningai taikė aukso pjūvį. Nuostabu tai, jog aukso pjūvis yra proporcija, kartas nuo karto pasireiškianti gamtoje, ypač geometrijoje, taip pat tam tikrose žmogaus kūno proporcijose.

Aukso proporcija istorijoje išgarsėjo dėl savo estetinių ypatybių, ir yra teigiama, kad Antikinės Graikijos architektūrai didelę įtaką darė jos taikymas.

 

Loading...