namas JACHTA

projektas: 2013 m.

realizacija: 2015 m.

architektai: Tomas Lapė, Vytenis Eitminavičius, Dovilė Girkontaitė.

foto: Leonas Garbačauskas

tekstas: Asta Geibūnienė

 

Namas „Jachta“ – pojūčių kupinas gyvenimas

„Esu įsitikinęs, jog gera architektūra, kaip ir asmenybė, privalo būti matojama turiniu, – sako išskirtinio, mūsų pristatomo pastato architektas Tomas Lapė. –  Todėl ir namai savo pavadinimą suranda ne iš karto. Projektuojant namus didžiausią dėmesį skiriame ne tik racionaliam patalpų išdėstymui bei jų dydžiams, kas savaime yra objektyvu ir priklauso nuo architekto profesinės kompetencijos. Didelį dėmesį skiriame ryšiams tarp skirtingų funkcinių zonų. Ir būtent ryšiai, su savo išreikšta, arba, atvirkščiai, užslėpta individualia, galima sakyti, subjektyvia estetika tampa pagrindiniu erdviniu namo karkasu. Čia dažniausiai materializuojami įvairiausi individualūs užsakovų  pomėgiai ir vertybės.  Galima sakyti, kur maišosi funkcijos, ten gimsta dizainas. Šiame projekte pavyko sukurti beribės erdvės,  pilnos šviežaus oro, pojūtį, kaip tikroje jachtoje“.

Kaip kilo paties namo idėja?

„Idėja“ architektūroje mums nėra „išankstinė nuomonė“. Atvirkščiai – tai yra nuosekli objektyvių ir subjektyvių veiksnių kūrybinė simbiozė, kurios metu vyksta savotiška argumentų kova. Vieni argumentai susilaukia daugiau palaikymo, taip sustiprėja ir tampa svarbūs, kiti sumenksta. Galima sakyti, projektas auga ir bręsta. Sklypas su savo duotybėmis visada yra svarbus, belieka išnaudoti jo privalumus ir susieti juos su vidine namo funkcija.

Ar sutapo Jūsų ir užsakovo vizijos?

Kaip ir minėjau, idėjos sutapti negalėjo, nes jos gimė darbo eigoje. Sakyčiau, sutapo vertybės, požiūriai į gyvenimo būdą, estetiką, kitaip sakant, mąstymo būdas. Darbo eigoje, daug diskutuojant ir eskizuojant buvo formuluojami argumentai ir dėliojami į tam tikrą hierarchinę sistemą. Būtent čia ir reikėjo tarpusavio supratimo, pagarbos ir palaikymo.

Kuo pastatas funkcionalus, kuo komfortiškas?

Projektuojant namą nuosekliai buvo įgyvendinti trys mūsų studijos praktikuojami planavimo principai:

  1. Patalpų tarpusavio išdėstymo seka pagal gyvenimo būdą;
  2. Patalpų vieta name pagal privatumo lygį;
  3. Patalpų orientacija saulės kelio atžvilgiu.

Patalpų tarpusavio išdėstymui didžiausią įtaką daro užsakovo gyvenimo būdas bei įpročiai. Galima sakyti, atkuriamas ir į namo išplanavimą integruojamas individualus tam tikras gyvenimo scenarijus. Tokiu atveju, keliavimas po namus tiek fiziškai, tiek ir vizualiai tampa nuoseklus, dvasiškai ergonomiškas ir, svarbiausia, artimas. Namo gyventojas juda po namus ne pagal architekto primestą schemą, o pagal sau įprastą ir priimtiną dienotvarkę.Patalpų vietą name iš esmės nulemia privatumo siekis – arba, kaip mes tarpusavy tai vadiname, galimas svečio kelias. Planuojama taip, kad uždariausios ir privačiausios šeimininko ar šeimos narių erdvės būtų tarsi paslėptos ar atitolintos nuo įsivaizduojamo pašalinio lankytojo tiek namo viduje, tiek žvelgiant į namą iš išorės.Skirtingos namo erdvės ar patalpos reikalauja ir skirtingo apšvietimo ir/ar kontakto su išore, o konkrečiai, su paros metu. Vienose erdvėse svarbiau dieną pasitikti, kitose palydėti. Dar kitose su ja norisi praleisti dieną. Pavykus visa tai suderinti ir užprogramuoti erdvinėje namo struktūroje, namai tampa  ne tik funkcionalūs ir komfortiški, bet ir patogūs, šilti bei jaukūs.

Kokio stiliaus interjeras ir kodėl toks?

Nemėgstu žodžio „stilius“, o ypač „mada“. Labiau norisi kalbėti apie tam tikrą nuoseklią ir vientisą sistemą, jungiančią gyvenimo būdą, komfortą ir santykį su aplinka. Kaip ir kuo gyvenu, kiek mano gyvenimas yra privatus, ką vertinu, iš esmės ir nusako tam tikrą vertybių rinkinį, kuris įgauna tam tikrą formą ir spalvą. Todėl tiek namo architektūra, tiek interjeras yra ten gyvenančio žmogaus ir vienas kito tąsa. Architekto darbas tai materializuoti. Šiuo atveju, buvo siekiama sukurti atviros, daug šviežio oro ir nuolat į aplinką reaguojančios erdvės pojūtį. Todėl dominuojanti interjero spalva – natūrali saulės šviesa. Pavieniai išskirtinės spalvos interjero elementai, tokie, kaip laiptai, akvariumas, poilsio baldai, tik žymi svarbesnes erdvės vietas, taip kaip kirčiai kalboje.

Kiek dėmesio skyrėte medžiagoms? Kokios jos pasirinktos, kodėl?

Sakyčiau, tinkama forma, visada pati padiktuoja medžiagą. Medžiagoms tikrai skyrėme daug dėmesio, tačiau jas parinkti nebuvo sunku: norėjome tik tikrų, nieko neimituojančių žemiškų ir vizualiai neagresyvių apdailos medžiagų, kurios nekonkuruotų tarpusavyje, su erdvės forma ir jos beribiškumo iliuzija. Baltos sienos, švelnūs klevo atspalviai, anoduotas aliuminis ir skaidrus stiklas tarsi įformina vidinę erdvę, bet neatriboja nuo saulės gelsvumo, dangaus mėlio ir pamiškės žalsvumo.

Loading...