Tekstas: iš pokalbio su  Nijole Storyk dienraštyje "Lietuvos žinios" 2012-04-03

Foto: Dmitrij Kalashnikov

Ne bedvasis pasaulis

Kaip gyvybės daigelis pavasaris trūks plyš braunasi į namo vidų ir tirpdo šalčio sukaustytą žemę - šildo, gaivina, šviečia ir ramina.

Interjeras ir pavasaris - toks derinys naujas ir netikėtas namų aplinkoje. Sumanymas gan drąsus, turint omenyje, kad pati gamta yra įnoringa ir ne visada nori paklusti, kai ja norima tarsi pasinaudoti ir priversti tarnauti žmogui. Tai, kas tinka gamtai, ne visada prigyja namų erdvėje.

Architektai vadovavosi gan paprastu ir daugeliui žinomu principu - interjeras yra gyvenimo būdas, jokiu būdu - ne baldų ir daiktų bedvasis pasaulis.

Balta - kaip žydintis sodas

- Kodėl "Metų interjero" geriausias interjeras pavadintas žodžiu "Pavasaris"?

- Žodžio poezija natūraliai išsirutuliojo į interjero poeziją. Tokį projekto pavadinimą lėmė unikalus sklypas ant šlaito, kuris yra itin gražioje gamtoje. Užsakovų vertybės susijusios su gamta ir augalais.

- Tad galima teigti, kad į namo vidų perkėlėte tikrą pavasarį. Koks jūsų interjero pavasaris?

- Pastatas stovi tarsi įsikirtęs į šlaitą. Poezija tiko šiuo atveju: kai sniegas pradeda tirpti, iš apačios bunda gyvybė. Gan aukšta būsto erdvė, pro kurią įkrinta saulės spinduliai. Viduje yra mažas žiemos sodas. Name nėra jokių koridorių. Jų tiesiog nereikėjo. Visos erdvės susilieja į pavasario grožį.

- Baltas pavasario interjeras padvelkė lengvumu ir paprastumu, lyg žydintis sodas. Ar nebaisu prisiliesti prie tokios grožybės purvinais batais?

- Taip tikrai nėra. Žmonės gerai jaučiasi gyvendami švarioje, gražioje ir baltoje aplinkoje.

- Interjeras - baltas tarsi žydintis sodas. Kodėl ši spalva dominuoja namo viduje?

- Sakoma, kad geriausia spalva yra natūrali šviesa. Šiame name šviesos daug. Būnant viduje jaučiamas skaidrumas ir lengvas švelnumas, savitas ryšys su gamta. Balta spalva sukuria ypatingą nuotaiką gyvenamojoje erdvėje.

Ši spalva yra neutrali, jai viskas dera. Tokią spalvą parinkome dar ir todėl, kad čia gyvenantys žmonės yra dideli dailės gerbėjai. Tapybos drobė yra didesnė vertybė nei kambario sienos. Vertingi dalykai, kabantys ant baltos sienos dar labiau išryškėja.

Akcentai - židinys ir šviestuvai

- Erdvėje nėra vidinių sienų. Ją padalijote, bet neatskyrėte vienos dalies nuo kitos. Kaip tai padarėte?

- Minkšti šviesūs baldai pastatyti taip, kad būtų patogu bendrauti. Jie sudaro tarsi pusratį, kaip amfiteatre.

Židinys, kaip tai būdavo senovėje, yra pačiame būsto centre, skirtas tam, kad šiek tiek tą erdvę suskaldytų ir detalizuotų, kur kas yra.

Židinys skiria ir kartu jungia poilsio zoną ir valgomąjį. Jo apačia yra stiklinė. Kai židinys pakuriamas, nuo jo šiluma sklinda į visas keturias puses. Jauku ir patogu.

Senovėje taip statydavo namus - ugnies aukuras būdavo centre, o aplink jį vyko žmonių gyvenimas. Ir dabar tokiu principu mongolai stato jurtas.

Šviestuvai kabo lyg debesys. Taip buvo padaryta specialiai, nes norėjosi išsaugoti aukštas lubas. Mokslininkų įrodyta, jog kuo aukštesnės lubos, tuo žmogus lengviau mąsto. Žemos lubos slegia tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasmėmis. Parinkti šviestuvai "debesėliai" yra lyg antros lubos. Išnyko konkreti riba. Susidaro įspūdis, jog lubų apskritai nėra.

- Šiame name nėra koridoriaus. Kai kurios erdvės - netradicinės, be keturių kampų. Ko dar atsisakėte?

- Šį kartą išsisukome be koridoriaus, bet yra tamsūs ąžuoliniai laiptai, kurie tarsi koridorius jungia dvi namo erdves - privačią ir skirtą aktyviai veiklai.

- Šiais laikais prabanga - didelis valgomasis, kuriame galima pastatyti didelį stalą. Retai kur pamatysi tokioje vietoje ant sienos puikų paveikslą. Dar retesnis dalykas - namų biblioteka.

- Svetainės gale už nedidelės pertvaros yra nedidelė biblioteka. Čia gyvenantys žmonės daug skaito. Knygoms šiuose namuose yra vietos. Namai be knygų - kaip medis be lapų.

- Kuris proceso etapas yra pats įdomiausias? Kaip dabar vertinate namą, kurio interjeras pelnė metų geriausio interjero titulą?

- Viskas yra įdomu - nuo pradžios iki pabaigos. Kažko išskirti negalima.Pažinimo etape visada slypi kažkokia paslaptis. Kūryba yra amžinas kelias.