Teorija ir praktika: gamta, mes ir pažinimas (I d.)
2018-04-30

 

 

Sąvoką "gražu" žmogus atrado žiūrėdamas į gamtą. Gamta graži visais savo pavidalais, formomis, medžiagomis ir reiškiniais, nes yra tobulai funkcionali. Funkcionali, nes tai yra gyvybiškai būtina. Būtina pastoviai keistis, augti, tobulėti, mirti, atsinaujinti... ir todėl tai yra gražu.

Pamatyti, kas yra gražu, tai lyg vaizdas išlipus iš greitojo traukinio galutinėje stotelėje, kai pagaliau vaizdas sustoja prieš tave visu savo tikrumu. Visa kas buvo prieš tai - tik susilieję vaizdiniai pro langą, suspaudę į akimirką visą nepertraukiamą evoliucijos priežasties ir pasekmės grandinę. Todėl "gražu" yra jausmas, nešantis žinią apie funkcionalią (egzistencinę) savo prigimtį.

grakštus, nes greitas

 

 

Galima sakyti, kad grožio jausmas yra protingas. Protingas, nes gali paaiškinti savo kilmės priežastį. Juk net niekada nematę bėgančio geopardo ir tik žiūrėdami į jį, sakykime, besiilsintį, nesunkiai apibūdintumėme jį esant puikų bėgiką. Panašiai ir nejudanti, iš pirmo žvilgsnio, statiška architektūra gali būti judri, lanksti, lengva - kokia tik panorėsime - svarbu, koks turinys į ją sudėtas. Taigi, estetika yra komunikacinė sistema. Sistema padedanti atkreipti dėmesį ir dalintis užkoduota informacija.

Jau daug metų architektai įkvėpimo semiasi gamtoje. Nueitas ilgas pažinimo kelias, nuo tiesmuko gamtos formų kopijavimo iki gamtos struktūrų pažinimo ir jų interpretavimo bei taikymo inžineriniams sprendimams.

F.L.Wrighto, A.Aalto, J.Utzon, A.Gaudi - tik kelios, net architektūra nesidomintiems, gerai girdėtos pavardės. Jų realizuoti projektai tapo žmogaus veiklos ryšio su gamta ikonomis: Gugenhaimo muziejus Niujorke, "Namas virš krioklio", Sidnėjaus Operos rūmai, Familia Sograda Barselonoje... Ir nors terminas "bionika" (bionika - mokslas, nagrinėjantis gamtos organizmų struktūras ir jų gyvybinių veiklos principų panaudojimo galimybes techniniams sprendimamas. (Wikipedija)) buvo suformuluotas tik 1958 m. (Jack E. Steele), drąsiai galima teigti, kad savo įžvalgomis, šie architektai pasuko pasaulio protus bioniško mąstymo kryptimi.

Namas ant krioklio, Frank Lloyd Wright

 

 

 

Nuoseklumo, tęstinumo, organiškumo idėjos ne tik prigijo visapusiškoje žmonių veikloje, tame tarpe architektūroje, tačiau ir paklojo tvirtą pagrindą tolimesnei mąstymo evoliucijai. Šiandien jau nebepakanka pažinti ir atkartoti gamtos formas ir procesus, tampa svarbu ir aktualu pažinti procesų ar formų kilmę, t.y. priežasties ir pasekmės grandinę. Nebepakanka asociatyvinio pažinimo, kitaip tariant, nebenorime kopijuoti rezultato, norime patys tapti rezultato priežastimi. Norime ir galime kurti erdvę, kurios priežastimi būtumėme ir mes patys. Juk erdvė, kaip mūsų kūrybos rezultatas, yra ne tik fizinė tam tikros formos vieta. Erdvė suponuoja tam tikrą mūsų elgesį, santykius, taigi, būdama rezultatu, tuo pačiu yra ir tęstinės mūsų veiklos joje priežastis.

Palyginkime architektūros, kaip vizualios kūrybos ir rašto, kuris savo esme pilniausiai iliustruoja minties perdavimo vizualiniu kodu, evoliucijas. Kaip žinia, rašto kilmė siejama su pirmykščiais piešiniais, nes būtent jais vizualiai savo žiniomis žmonės pradėjo dalintinis tarpusavyje. Paprasti, schematiniai piešiniai, vaizdavo kasdienines gyvenimo scenas, dažniausiai medžioklę, įvairias religines ir ritualines scenas. Tam tikriems piešiniams palaipsniui buvo priskirtos bendrinės prasmės ir, galima sakyti, tai yra šiuolaikinių raidžių atsiradimo pradžia. Raidės jungėsi į žodžius, žodžiai į sakinius, sakiniai į kalbą.

Savo ruoštu kalba tapo sudėtinga komunikacine sistema, kuri leidžia perduoti tam tikrą informaciją tiek savo visiems priimtinais simboliais (kalbos dalys, žodžiai, raidės ir t.t.), tiek ir informacija "tarp eilučių". Taigi, teksto prasmės interpretacijos yra daugiau, nei gali reikšti patys simboliai atskirai.

Raidė (simbolis) > žodis (reikšmė) > sakinys (žinia) > kalba (mintis) > interpretacija (prasmė) > ...

Labai tikėtina, kad architektūra, kaip minties perdavimo instrumentas, iš stadijos "kalba/mintis" evoliucionuoja į stadiją "interpretacija/prasmė" ir pradeda gebėti koduoti prasmę, kuri inspiruoja naujų reikšmių atsiradimą. Taigi būdama rezultatu, nenustoja toliau egzistuoti kaip priežastis.

Egiptiečių hieroglifai

Loading...